šliukčioti

šliukčióti, -iója, -iójo KŽ 1. KŽ, LTR(Mžk) žr. šliukščioti 3: Nusipirkau batus, bet negaliu nešiot – šliukčiója Br. Kad ejo par kiemelį, vyženos šliukčiojo LTR(Plt). 2. GGA1885,932(Prk) žr. šliukščioti 4: Paskui, kiek šliukčiojęs, ašarų upeliui užtrūkus, jis vėl atsimena senelį tokį, koks jis dar buvo gyvas I.Simon. Mylimoji Grėtikė, karštomis ašaromis šliukčiodama, prisižadėjo jam amžinai vierna pasiliksianti prš.